Spalio pabaigoje važiavau į Slovėniją, kaip asmeninis laipiojimo instruktorius. Su Andriumi praleidom smagią savaitę, tačiau viena diena labai nukrypo nuo plano.

Pietaudami ant suoliuko šalia uolos, išgirdom garsų šlumpt!

Nuo šalia esančios via ferratos nukrito moteris.

Pirmas šokas

Atsisukęs pamačiau ant pilvo gulinčią moterį, pasirėmusią rankomis, pakelta galva. Negalvodamas paklausiau ar viskas gerai.

Atrodė neblogai, norėjo atsakyti teigiamai ir tuo pat metu apsiversti. Pakėlė kojas ir pradėjo rėkti “noga!”

Koja perlūžo visiškai – keliama perlinko lyg tarp čiurnos ir kelio būtų dar vienas sąnarys.

Iškart šokom prie jos, liepiau nejudėti ir mėginau prilaikyti koją. Andrius perėmė laikymą, o aš pradėjau ieškoti, telefono ir ko nors kojos įtvirtinimui.

Radau kažkokį pagalį ir ištraukiau kelias kilpas iš kuprinės, atnešiau Andriui ir prisiminiau, kad pirma reiktų kviesti pagalbą.

Padaryk namų darbus!

Supratau, kad nežinau kur skambinti (pirma didelė klaida).

Paprastai, kiekvienam grupės nariui paruošiu lapą su visų dalyvių telefonais ir jų artimųjų (jei nutiktų kas nors neplanuoto) kontaktais. Tame pačiame lape įrašau visus tame regione veikiančius pagalbos telefonus.

Šį lapą raginu visada turėti su savimi, prie asmens dokumento ir draudimo poliso. Dalis jį nusifotkina į mobilų arba susiveda visus numerius, tačiau aš linkęs taip smarkiai nepasitikėti telefono baterija.

Per daug atsipalaidavau. Kelionė paprastesnė, pavojų mažiau, dviese laipiojam įrengtus sportinius maršrutus. Kas gali atsitikti?

Puoliau vartyti laipiojimo maršrutų guidebook’ą, kuriuose dažniausiai nurodomi ir gelbėtojų telefonai, tačiau ne šį kartą. Kol ieškojau kam skambinti nusileido sužeistosios vyras.

Iškart jo klausiu ar žino emergency telefoną. O jis net nenori nieko kviesti. Sakau koja lūžo! Baisus, atviras lūžis! Jis sako, kad nėra kraujo,nuveš pats. Aš kartoju, kad su tokia koja vien iki mašinos bus sunku nugabenti – koja perlūžus per pusę!

Suprantu, kad vyras nematė to vaizdo ir kitaip vertina situaciją. Jis bėga iki mašinos paimti vaistinėlės.

Pirmosios pagalbos vaistinėlė

Kalnuose visada turiu mini vaistinėlę šalia. Šį kartą vėl dėl to paties atsipalaidavimo, ją palikau kitoje kuprinėje, mašinoje už kelių šimtų metrų (antra didelė klaida).

Kopimo vaistinėlėje visada turiu:

• stiprių ir greitai veikiančių nuskausminamųjų;
• tvarsčių ir tvarsliavos kraujavimui stabdyti;
• elastinio binto;
• vyniojamo pleistro;
• šilumą atspindintį blizgų apklotą.

TIP: automobilio vaistinėlėje galima rasti tikrai gerų tvarsčių ir “bling bling” užklotą.

Žinoma visu tuo dar būtų gerai mokėti naudotis Pats baigiau 2 pirmosios pagalbos kursus trukusius po dvi dienas Velse ir Škotijoj. Tik jų sertifikatai pernai baigė galioti ir norėdamas juos pratęsti turėčiau sudalyvauti vienos dienos atsišviežinimo programoje.

Tikrai rekomenduoju rimtai pažiūrėti į pirmosios pagalbos mokymąsį.

Padėties vertinimas

Kol vyras bėgo vaistinėlės (jų automobilis buvo arčiau), aš prisiminiau, kad didžiausia problema ne visada yra akivaizdžiausia. Pradėjau kalbinti moterį:

Klausiu kur dar skauda be kojos – viskas OK;

Ar neskauda galvos? – ne;

Nesvaigsta galva? – ne;

Kaip nugara? Pilvas? Rankos? – viskas išskyrus koją tvarkoje.

Moteris atrodo visiškai sąmoninga, lyg ir adekvačiai vertina situaciją.

Trečia klaida – klausinėdamas ar dar kur nors neskauda neapčiupinėjau sužeistosios. Turėjau švelniai spaudinėdamas rankomis pereiti per visą kūną ir pažiūrėti ar nesukelsiu skausmo, nepajusiu kitų traumų.

Vyrui grįžus dar mėginau tartis kad skambintume pagalbai, bet jis nesileido į kalbas.

Sužeistojo gabenimas

Suradęs lentą, vyras greitai ją sulaužė ir su Andriaus pagalba sudėjęs iš abiejų kojos pusių bintu įtvirtino koją.

Tuomet visi padėjom moteriai apsiversti ir iškarto pakėlėm nešti. Iki kelio – porą šimtų metrų siauru takeliu tarp medžių. Vietomis nuožulnu ir biru, po kojomis painiojasi akmenys. Aš laikiau iš už nugaros, per pažastis, Andrius – sveikąją koją ir juosmenį paėmęs už apraišų, jos vyras – lūžusią koją. Moterį nešėm pusiau sėdimoje pozicijoje.

Taip nešti nepatogu, jei atstumas būtų buvęs didesnis, reiktų galvoti kažką gudriau. Likus ~30 metrų vyras visai pavargo ir norėjo keisti nešimo būdą. Jau pradėjo imti moteriai už kojų galų, kai mes visi trys šaukdami sustabdėm (jis tikrai nesuprato, kas per lūžis). Moteris paaiškino, kad taip jai labai skauda. Likusius metrus nešėm sukandę dantis.

Pasisekė, kad pora turėjo didelį automobilį. Vyras nuleido WV Touran galines sėdynes ir sužeistoji galėjo gulėti per visą ūgį.

Keliant moterį į automobilį, jau aš laikiau jos sužeistą koją. Jaučiau, kad nors kraujas nebėga, jis tikrai kaupiasi viduje. Kad būtų truputi patogiau, po koja pakišau kažkokių rūbų. Ketvirta klaida – reikėjo pakišti didesnį daiktą – iškelti koją, kad į ją tekėtų mažiau kraujo.

Vyras pasakė, kad neturi nuskausminamųjų ir aš nusprendžiau bėgti iki savo automobilio. Jei spėsiu – gerai, jei nespėsiu – tegu važiuoja. Užbėgęs kelis šimtus metrų į kalną sėdau į mašiną ir iškart prasilenkiau su skubančia pora.

Grįžęs sužinojau, kad moteris pradėjo skųstis, kad įtvirtinimas spaudžia koją (turbūt spaudė besikaupiantis kraujas). Manau gerai, kad Andrius neleido vyrui visiškai nuimti įtvirtinimo, tačiau jis vis tiek kažkiek atlaisvino laikantį tvarstį.

Kaip viskas baigėsi?

Nežinau. Nebuvo laiko apsikeisti kontaktais ar susitarti dėl susitikimo. Net vardų nepaklausiau.

Neramina, tai kad vidinis kraujavimas tikrai buvo. Prieš keliant į automobilį moteris jau pradėjo drebėti ir sunkiau bendrauti. Galbūt praėjo pirminis šokas ir pasijautė skausmas.

Tą dieną lipti nebesinorėjo.

Kodėl nukrito?

Nematėm ir tiksliai nežinom. Toje vietoje via ferratos trosas baigiasi keli metrai virš žemės. Nusileidimui skirtos kopėčios yra už 10 metrų nuo troso pabaigos, jas turėjo praeiti pakeliui.

Keista, kad trosas neveda iki žemės, tačiau keista, ir tai, kad moteris atsisegė abi savisaugas ir nukrito. Tikriausiai nusprendė geriau leistis be saugos nei grįžti truputėli atgal ir nulipti kopėčiomis…

Klausimai diskusijai:

1. Kaip elgtis, kai manai, kad padėti reiktų kitaip? Nedrįsau skambinti bendru pagalbos telefonu prieš vyro valią. Būčiau kvietęs pagalbą ir toliau daręs tą patį, ką ir padarėm.
   
2. Tikrai daug, ką galėjom padaryti geriau, kokias dar klaidas pastebėjai ar gali nuspėti pagal pasakojimą?
3. Kokiuose nelaiminguose nutikimuose esi dalyvavęs? Kaip viskas klostėsi?

Manai, kas nors galėtų vertingai pakomentuoti ar turėti naudos iš šio teksto? – DALINKIS

Tau gali būti įdomu: