Kaip KKT Varžybas Padaryti Artimesnes Realybei Kalnuose

KKT – Kalnų Kelionių Technika.

kalnų turizmo varžybos

(c) Vytautas Mažeika

Aš esu šališkas, nepatyręs ir iš vidaus prastai reikalą išmanantis. Bet vis tiek turiu ką pasakyti 😉
KKT varžybos man visada kėlė labiau neigiamas, nei teigiamas emocijas, asociavosi su dirbtinu nuo kalnų nutolusiu sportu.

KKT varžybose dalyvavau vieną kartą gyvenime ir kartu su Gediminu Simučiu, Augiu Čyžiumi ir Vikte Baranauskiene laimėjom I vietą. Buvo visai smagu, bet ilgam pasisotinau lekiančio karabinų segiojimo.

Dar kartą į šį reikalą mane nusitempė Vytas ir Vytukas paprašę pagelbėti organizuojant KKT etapą A. Babiežai atminti. Draugams negalėjau atsakyti. Ir vėl buvo visai smagu.

KKT turi savo taisykles ir dalis jų man visai nepatinka :)

Man nepatinka

  • Trasoms įrengti naudojama sena įranga. Visur labai akcentuojamas saugumas, tačiau dauguma virvių, karabinų ir žiedų ne tik neturi jokių saugumo sertifikatų, bet būtų išmesti, jei priklausytų kam nors asmeniškai.
  • Saugos taškų ir begalinės saugos koncepcijos. Sunkiai suvokiama ir visiškai dirbtinė taisyklė. Į vieną žiedą galima segti vieną karabiną, į begalinę saugą galima segti kiek nori savisaugų, tačiau negalima naudoti kitems dalykams. Kame logika?
    Kalnuose pasidarau stotį ir segu viską, ko man reikia.
  • Saugojimui naudojamos aštuoniukės. Taip, jos veikia, tačiau saugumo standartai pakilo. Galima būtų naudoti šiuolaikinius ir tam skirtus prietaisus.
  • Privalomos pirštinės. Naudokit sertifikuotą leidimosi/saugojimo įranga ir suprasit, kad pirštinės tikrai nebūtinos. Kas nešasi darbines pirštines, kai lipą uolinį multipitchą?
  • Reikalavimas saugoti per stotį. Tai ne tik nebūtinas, bet realybėje dažnai pavojingas būdas!
    Kritimo atveju stotis gauna dvigubai didesnį krūvį, nei tuomet, kai ryšio virvė į ją neįsegta. Saugant tiesiogiai smūgį dar absorbuoja saugotojas. Galbūt taip sutaupai pusmetrį kritimo, tačiau saugos taškams, tai gali būti lemiamas skirtumas.
    Segti ryšio virvę į stočiai naudojamus taškus rekomenduoju tik tada, jei labai labai baisu, negali arti pasidaryti tarpinio taško ir stotis visiškai bombinė (galėtum kabinti džipą). Visais atvejais saugotojas įsisegęs į stotį ir to pakanka.
    Išsamiai analizuoti saugojimo aspektus reiktų atskiro straipsnio. Trumpai ir aiškiai esmė išdėstyta American Alpine Institute bloge.
  • Papildomos saugos reikalavimas kylant arba leidžiantis virve. Ar realybėje kas nors taip darot??? 😀
  • Viršutinės saugos reikalavimas visur ir visada.

Mano svajonių alpinizmo varžybos

Kažin ar kada organizuosiu, bet gi galima pasvajoti, kaip tai atrodytų 😉

  • Kuo tikroviškesnės trasos su kuo mažiau dirbtinių apribojimų. Logiškos ir akivaizdžios, nereikalaujančios detalių aiškinimų. Pasakai: reikia lipti laisvu laipiojimu ar ne; nuo kur iki kur reikia nusigauti; o toliau jau dalyviai sukasi kaip nori.
  • Saugumo reikalavimai tokie, kad jų ir taip norėtūsi laikytis.
  • Jokių teisėjų saugų. Krentantys lyderiai krenta ant apatinės saugos. Trasos įrengtos taip, kad kritimai būtų maksimaliai saugūs.
  • Jokių baudų. Išskyrus už išėjimus už apribojimų ar įrangos pametimus. Nepilnai ar neteisingai įveikta trasa – diskvalifikacija.
  • Dalyviai privalo praeiti standartinį žinių ir įgudžių patikrinimą. Patvirtinti, kad supranta pavojus, patys atsakingi už savo saugumą ir lips protingai.
  • Trasos iš anksto neskelbiamos. Trasas dalyviai pamato tik startuodami arba likus labai ribotam laikui iki starto.

Saugumas VS Realumas

Mano pozicija turbūt aiški. Svajonių varžybos būtų ne mokymosi vieta pradedantiesiems, o arena išsiaiškinti geriausius.

Traumuoti dėl skubėjimo protą praradusių dalyvių nenoriu. Taip pat nenoriu, kad per varžybas pripratę, kad viskas saugu, darytų nesamones kalnuose. Varžybos – tai galimybė susipažinti su realybe kontroliuojamoje aplinkoje, bet gal nebūtina visų kampų apdėlioti pagalvėlėm, kad tik vaikas kaktos neprasiskeltų.

Skubėdamas dėl medalio turėtum elgtis taip pat saugiai, kaip skubėdamas dėl viršūnės ar bėgdamas nuo audros.

O jei bijai, kad gali kristi su apatine sauga, gal išvis neturėtum lipti? Arba nekrisk 😉

Turizmas VS Alpinizmas

Suprantu, kad pats KKT varžybų pavadinimas diskvalifikuoja daugelį mano pasvaičiojimų. Tai juk turizmo varžybos! Tik alpinistai vis kiša savo ledkirčio snapą.. :)

Akivaizdu, kad dabar vykstančios varžybos turi savo vietą ir yra atskiras sportas, mažai susijęs su alpinizmu, laipiojimu ar net kalnų turizmu. Dalis dalyvių turbūt net kalnuose nėra buvę?

Gal taip ir gerai? Ar galima kaip nors patobulinti, kad KKT taptų tikroviškesnės? Ar priimam, kad tai tiesiog greitai karabinus segiojančių ir virves tampančių voveriukų sportas? :)

Tikiuosi mano mintys sukels daugiau minčių. Padiskutuokim 😉

Užsisakyk Painislove.lt naujienas

Gauk pranešimus apie naujus įrašus tiesiai į el.paštą!

Būsiu geras - šlamšto nesiųsiu 😉

 

Arūnas Kamandulis

email

Tau gali būti įdomu: