Mano pirmas kartasBuvau šešiolikos ir ką tik pralošiau vaa sky či. Ji buvo nepažįstama, gązdinanti ir truputi šlapia, bet atrodė lengviausiai prieinama. Šiaip ne taip išdrįsau pradėti, bet kiekvienas judesys buvo negrabus ir nedrąsus – jokios technikos. Mačiau daugybę filmukų kaip tai daro kiti, bet prakaituoti čia pačiam – visai kitas reikalas. Baigiau greičiau, nei tikėjausi ir man labai palengvėjo – pagaliau saugus. Continue reading
Laipiotojai dauginasi!MM salytėj jau taip ankšta, kad norėdamas pasitreniruoti, turi ir pakovoti 
Kaune, Klaipėdoj, Šiauliuose ir Mažeikiuose erdviau, bet laipiojimas uolomis lietuviams vistiek dar dažniausiai reiškia boulderingą salėj.
Boulderingas yra gerai: lengviau treniruotis, gali daugiau palipti, nereikia įrangos, paprasčiau pastatyti gym’ą, nei aukštą sieną.
Visa tai yra super, ypač turint omeny, kad prieš 10 metų visoj Lietuvoj buvo vos keliasdešimt žmonių suprantančių kuo skiriasi redpoint nuo onsight. O tu žinai?
Bet laipiojimas nėra tik crimpinimas ant plastiko! Man salė visada buvo treniruočių vieta, kad galėčiau crushinti išvažiavęs ant uolų. Man truputį galią žmonių, kurie laipioti eina tik kaip į sporto klubą ir per kelis metus negauna pačiupinėti tikros uolos.
Logiškas žingsnis toliau – sportinis laipiojimas (neišsigąsk pavadinimo). Apie multipichus, tradą, boulderingą ant boulderių ir kitus smagumus šian nekalbėsiu. Nes lipti segant boltus smagu, saugu ir nesudėtinga išmokti. Continue reading
Andy Kirkpatrikas puikiai dėsto mintis apie tai, kaip išgyventi dideliame šaltyje ir dar tuo mėgautis.
Aras ir smagumetris
Tik dabar rašydamas supratau, kad pirmas rytas bazinėje stovykloje sutapo su mano gimtadieniu
Laiko negaišom ir džiaugdamiesi mėlynu dangum apšilimą pradėjom iš karto. Buvom silpni ir nesiryžom lipti naujos linijos. Iš vakaro naršėm lapus su ekspedicijų aprašais iš American Alpine Journal ir išsirinkom porą varijantų ant lengviausios artimiausios – Torro viršūnės.
Išnaudojom bazinės stovyklos ir virėjamų teikiamus privalumus: atsikėlėm 5 ryto, o pusryčiai jau ant stalo 😛 Nors mano skrandukas dar neleido tuo pilnai pasidžiaugti… 5.45 pietų paketai jau kuprinėse, kuprinės ant pečių, o mes garsiai šnopuodami lipam nuobirynu į kalną link Torro sienos. Continue reading
