Dalyvavau ir papasakosiu truputi apie organizaciją, truputi apie dalyvius, truputi apie dalyvavimą, truputi apie sniegą, truputi apie lūžusį karabiną ir suplyšusius apraišus.

Ramiai! Lygiuot!

Alpinizmo pasaulio čempionatas – uolinė klasė, Krymas 2013

Skamba rimtai?

Kai skaitai nuostatus atrodo žiauriai smagiai, labai sunku suprasti, kad iš tiesų tai yra AID climbing’o (laipiojimo dirbtiniais atramos taškais) varžybos. Rusams ir ukrainiečiams uolinis alpinizmas yra AID/ ITO, o laipiojimas jau yra tiesiog laipiojimas. Nemeluosiu, tam nebuvau pasiruošęs

Varžybas skambiu pavadinimu organizuoja Euro-Azijos alpinizmo asociacija (Rusija + Ukraina +), o iš esmės viską traukia Odesos alpinistų klubas su visais savo nusipelniusiais žmonėmis. Visą stilių puikiai simbolizuoja Lygiuot! Ramiai! rikiuotė per atidarymą.

Organizatoriai džiaugiasi, kad dalyvių suvažiavo beveik iš visos buvusios SSRS ir dar asmeniniais ryšiais kažkaip sugebėjo prisikviesti laipiotojus iš Ispanijos aplink kuriuos šokinėjo, kaip buvo mokyti šokinėti aplink garbingus ir nusipelniusius

Mes, o tiksliau Saulius kažko – neaišku ko – vis laukdavo po porą valandų. Kartą, po valandos laukimo paaiškėjo, kad susitikimas įvyko anksčiau ir be mūsų

Lietuvą atstovavom su Gediminu Simučiu, turėjom trenerį ir reikalų tvarkytoją Saulių Saikauską, maitinimo ekspertę Odetą Bromaitę ir masažistę Emą Šilauskaitę. Esame labai dėkingi visai komandai ir LAA už fizinę, moralinę ir finansinę pagalbą, Mariaus Pulkauninko ir Montis Magia sandeliams už paskolintą įrangą.

beveik KKT

Skola – kvalifikacija

Pusantros virvės 6b+ lipimo  -> švytuoklė -> dar viena virvė 6c lipimo.

Taisyklių ir baudų sąrašas drąsiai galėtų konkuruoti su lietuvišku KKT.

Ispanų komentaras: lipimas lengvas, sunkiausia dalis – taisyklės. Na man ir lipti nebuvo TAIP lengva (baskai gliaudo ~8c+/9a) Savo virvės vidury užsipompinau, užstresavau, kad galiu nukristi ant teisėjo saugos ir visai užsiparinau – sugaišau daug laiko, kas lėmė, kad nespėjom užbaigti maršruto, per kontrolines 35 minutes.

Kvalifikacijoj likom 11 iš 14, gerai baudos gavom už tai, kad Gedis neužsirišo konrolinio ant aštunkės

Ispanai tiesiog užbėgo “apšiliminę” trasą ir palyginus su jais krukonogais apsikarstę ir plaktukais kablius kalantys rusai atrodė geriausiu atveju juokingai, bet jie žinojo, kad lygiai taip pat lips ir užlips maksimaliai įvertintas lygias Morchekos ar neigiamas Shan Kaya’s sienas.

geras oras

Keturios sienos per keturias dienas

Čempionai išsiaiškinti turėjo per keturias dienas lipdami keturis maršrutus. Būtų dar ne taip sunku, jei ne netikėtai šaltas ruduo, lietus ir truputis sniego…

Visas keturias dienas lipo tik dėl rimtų piniginių prizų kovoję rusai ir ukrainiečiai, kiti vis išsigąsdavo tai lietaus, tai šalčio, tai sniego. Antrą rytą ir mes nusprendėm nekišti galvų iš palapinių į šaltį ir drėgmę. O paskutinę dieną, po mano klaidos teko leistis ir važiuoti laipioti į Nikitą.

Visus maršrutus lipom ir mėginom lipti be plaktukų ir krukanogų

Veikė į galvą įsikaltas požiūris, kad be didelio reikalo kalti kablių ant vasarinių maršrutų nereiktų. Kiek galėjom lipom laisvu laipiojimu, aidinom ant friendų, kaiščių ir truputi sky-hookų, atotampas segėm į įvairaus stovio paliktus kablius ir kartais pasitaikiusius boltus.

AID climbing crash course

Prieš dalyvavimą čempionate mano aidinimo patirtis buvo praktiškai nulinė, tik improvizuotas aidas ant Fitz Royaus paskutinio pitch’o ir french free lipimai čiumpant už atotampų lipant truputį per sunkius maršrutus.

Gedis kelis kartus yra užlipęs El Capitan sieną taigi tikrai turėjo ko mane pamokyti.

Pirma pamoka buvo kai žumarinau pirmo maršruto pirmą virvę ir supratau, kad nelabai moku lengvai išrinkinėt saugos taškus, kai kabu ant įstrižo neigiamo. Kiek pasiparinus priartėjau tiek, kad jau girdėjau Gedo patarimus ir viskas buvo OK.

Antra pamoka prasidėjo man pradėjus lyderiauti. Kaip veikia FIFI kabliukas supratau seniai, bet niekad nebuvau bandęs. Lipimas kopetėlėmis, o ypač stovėjimas ant prieš paskutinių, ar net viršutinių laiptelių nėra nei lengvas, nei labai malonus ar jaukus… Man dažnai trūko stabilumo ar užtikrintumo siekiant toli esantį plyšį ar kablį.

Tada mėgindavau dėti ne tokius gerus taškus, Gedas paaiškino, kaip juos testuoti ne shock-loadin’ant pagrindinio taško. Tiksliai tai supratau iš kokio trečio karto Prasti taškai dažniausiai neatlaikydavo testavimo ir privesdavo mane parintis, o kai atlaikydavo – būdavo dar blogiau… Nekvėpuodamas ant jų stodavausi, ieškodavau ko nors aukščiau ir kartais – krisdavau.

Pirmas idomesnis kritimas buvo po pirmos mano virvės, kai Gedis žumarino užfiksuota virve, o aš tuo tarpu pradėjau su GRI GRI solinti raktinę savo bloko atkarpą. Viskas vyko maždaug taip, kaip aprašiau aukščiau, tik kritau tiesiai ant stoties ir sulaužiau vieną iš 4 stoties karabinų, kuris buvo truputi įsirėmęs į uolos iškilimą.

ups

TIP #1 Stebėkit ar apkrautas karabinas nebus laužiamas

Gedis man vis kartojo, kad išsegčiau apatines kopetėles vos tik perlipu ant aukštesnių. Šią pamoką iki galo išmokau, tik kai paskutinę dieną lipdamas pirmą virvę ant Morchekos prakritau ir su ~1,5 fall factorium kaliau per daisychainą, kuris nutraukė mano apraišų pagrindinę oranžinę kilpą.

Pakartoju visiems žinomą taisyklę – TIP #2 kai esi įsisegęs savisaugą, nelipk virš taško, nes kas nors tikriausiai trūks, jei krisi.

Prisipažįstu, plyšę apraišai mane kiek suglumino. Gedis pasiūlė leistis ir važiuoti ramiai laipioti sportinių, kur popiet pralipo 7c

Sportinis laipiojimas

Klausimai kilę po visko:

• Ar AID climbing’as prasmingas lipant maršrutus, kurie Prancūzijoj ar Ispanijoj būtų sunkaus laisvo laipiojimo šedevrai?
• Fair means VS any means: nepralipta siena ar išgręžtos skylutės sky-hook’ams ir boltai plikoje sienoje?
• Elitinis pasaulio čempionatas su 20 komandų VS meetai, festivaliai ir kiti masiniai renginiai mėgėjams ir profesionalams su šimtais dalyvių? Kur smagumo faktorius?
• Ar geras oras ir saulė būtų pagerinusi nuotaiką? – Tikriausiai taip.
• Ar dalyvausiu dar? -Tikrai ne kitais metais. Nors šiaip ant Krymo uolų norisi – jau svajojom apie laisvo laipiojimo kelionę Free Crimea
• Kaip susiderina tokia gana slogi organizacija visose srityse turinti po Patį Svarbiausią ir tokie faini, žmogiški eiliniai teisėjai, smagiai išlydintys į maršrutą ir pasitinkantys su arbata ant viršūnės?

Beveik viskas šioje kelionėje man buvo neįprasta ir keista, gal todėl jaučiu šiek tiek neigiamą gaidelę savo mintyse, bet tikrai nesigailiu, kad važiavau. Buvo gera patirtis su nemažai pigių pamokų.

Šiame įraše paliečiu temas, į kurias planuoju pasigilinti labiau. Mintyse dėlioju tekstus apie saugumą, alpinizmo filosofiją ir varžybas. 

Jei turi apie tai minčių – komentuok

Arūnas Kamandulis

Tau gali būti įdomu: